Ergonomiškos kėdės sukurtos palaikyti natūralią žmogaus kūno laikyseną ir judesius ilgai sėdint, taip padidindamos komfortą ir sumažindamos raumenų ir kaulų sistemos problemų riziką. Galvos atramų nebuvimas daugelyje ergonomiškų kėdžių yra apgalvotas ir pagrįstas keliais pagrindiniais ergonomikos principais:
Taisyklingos laikysenos skatinimas: Ergonomiškos kėdės sukurtos taip, kad sėdėtų vertikaliai, kai stuburas išlaiko natūralų lenkimą. Galvos atrama kartais gali paskatinti naudotojus per daug atsilošti, o tai gali sukelti blogą laikyseną ir padidėjusį apatinės nugaros dalies apkrovą.
Aktyvaus sėdėjimo palaikymas: Šios kėdės yra skirtos palengvinti judėjimą ir lankstumą, vadinamą aktyviu sėdėjimu. Galvos atrama gali apriboti viršutinės kūno dalies judėjimą, todėl naudotojams sunkiau keisti pozicijas, o tai būtina norint sumažinti spaudimą stuburui ir pagerinti kraujotaką.
Pritaikymas ir reguliavimas: Ergonomiškos kėdės teikia pirmenybę reguliavimui pagrindinėse srityse, tokiose kaip juosmens atrama, sėdynės aukštis ir porankiai. Kadangi galvos atramas dažnai reikia papildomai reguliuoti, kad jos atitiktų skirtingus kūno tipus ir sėdėjimo pomėgius, jos gali apsunkinti dizainą ir galbūt sumažinti bendrą kėdės reguliuojamumą ir patogumą platesniam naudotojų ratui.
Suderinamumas su darbo vieta: daugelis ergonomiškų kėdžių naudojamos biuro patalpose, kur vartotojai dažnai pajudina galvas, kad žiūrėtų į skirtingus ekranus, dokumentus ar kolegas. Galvos atrama gali trukdyti šiam dažnam galvos judėjimui, todėl ji yra mažiau praktiška tokioje dinamiškoje aplinkoje.
Dėmesys pagrindinėms atramos sritims: Ergonomiškas dizainas orientuotas į optimalios atramos teikimą ten, kur jos labiausiai reikia – dažniausiai apatinėje nugaros dalyje (juosmens srityje) ir dubens srityje. Sutelkdami dėmesį į šias sritis, dizaineriai gali sukurti kėdes, kurios siūlo geresnę bendrą atramą be galvos atramos.
